Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančiojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Artūro Paulausko kalba įteikiant apdovanojimus asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus tautybės žmones nuo nacių genocido

2004.04.28





Gerbiamieji,

Kiekvieni metai mums atneša ne tik ką nors naujo. Kaskart jie primena mums tai, kuo mes didžiuojamės, primena ir tai, kas mums skaudu, ko niekuomet nebenorėtume patirti iš naujo.
Tokia ir yra mūsų istorija – kupina ne tik džiugių, bet ir skaudžių įvykių. Istorija, rašyta ne tik aukso, bet ir pelenų spalvos raidėmis. Istorija, kurią mes turime skaityti visą – nuo pirmo ligi paskutinio puslapio. Skaityti ją neužtušuotą, neišplėšytą, neaplenkdami skaudžiausių jos skyrių ar apsimesdami, kad viskas, kas ten pasakyta, buvo tik slogus sapnas.
Šešių milijonų Europos piliečių žydų sunaikinimas Antrojo pasaulinio karo metais, deja, buvo ne sapnas. Jis lieka neištrinama gėdos dėme XX amžiaus istorijoje, lieka amžinu randu Europos veide.
Randuota liko ir Lietuva. Prieš šešis dešimtmečius per trumpą laiką buvo sunaikinta absoliuti Lietuvos žydų bendruomenės dauguma. Praradome tautą, kuri šimtmečius laikė Lietuvą savo Tėvyne, kuri su didžiule pagarba buvo žydų vadinama Šiaurės Jeruzale.
Mes visados prisiminsime savo netektis. Prisiminsime, kad ir kaip skaudu būtų žvelgti atgal. Žvelgti atgal tam, kad galėtume be baimės žvelgti į priekį. Pasimokytume ir užtikrintume, kad Holokausto siaubas jau niekada daugiau nebepasikartotų.
Tačiau šiandien mes susirinkome prisiminti ne tik mūsų netektis.
Šiandien mes čia, kad prisimintume išgelbėtas gyvybes, prisimintume tuos, kurių pastangomis pelenais nuklotuose Holokausto istorijos puslapiuose žiba ir auksinės raidės. Raidės, kuriomis išrašyti vardai bebaimių Lietuvos žmonių, išdrįsusių pasipriešinti nacių ir jų parankinių nusikalstamoms užmačioms. Vardai Lietuvos piliečių, stojusių į kovą už patį brangiausią turtą – nekalto žmogaus gyvybę.
Nors daugelio šių gelbėtojų jau nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie visuomet gyvens širdyse tų, kuriems jie savo poelgiu suteikė viltį. Viltį gyventi. Viltį, kad gėris gali įveikti net patį didžiausią blogį.

Gerbiamieji,

Leiskite su didžiausia pagarba ištarti vardus tų, kurie mums ir mūsų ateities kartoms visuomet išliks bebaimiškumo, pasiaukojimo, teisingumo ir vilties vardais.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.