Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Artūro Paulausko kalba užsienio šalių diplomatinių misijų vadovams

2004.04.30


Gerbiamieji ambasadoriai,
Lietuvos diplomatai,
Brangūs svečiai,
Ponios ir ponai,

Man šiandien labai malonu sveikinti Jus Vilniuje, istorinio Lietuvai įvykio – įstojimo į Europos Sąjungą – išvakarėse. Iki narystės likusį laiką jau skaičiuojame valandomis. Dar akimirka ir mes vėl grįšime į Europą, o gal atvirkščiai – Europa grįš Lietuvą.
Lietuva švenčia. Ir man labai džiugu, kad Jūs, gerbiamieji ambasadoriai, šiandien esate kartu su mumis ir kartu su mumis dalijatės tomis džiaugsmo akimirkomis.
Tačiau šventės baigiasi ir gyvenimas grįžta į savo vagą. Todėl norėčiau pasidalinti su Jumis keletu minčių, kas gi mūsų laukia nutilus šventiniam šurmuliui.
Gerbiamieji svečiai,
Lietuva, pasiekusi savo strateginius tikslus – narystę Europos Sąjungoje ir NATO, keičiasi iš esmės. Turime iš naujo įvertinti pasikeitusią geopolitinę aplinką bei Lietuvos vaidmenį joje, iš naujo apsvarstyti Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Šiam darbui, pradėtam dar praėjusiais metais, skiriame vis daugiau dėmesio.
Tikiuosi, kad į diskusiją dėl naujos užsienio politikos koncepcijos įsitrauks ne tik diplomatai, bet ir mokslininkai, visuomenės veikėjai, politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos. Užsienio politikos koncepcija yra ilgalaikė šalies raidos vizija, todėl turi būti priimtina didžiajai visuomenės daliai.
Lietuva visada didžiavosi savo vidaus politiniu konsensusu dėl svarbiausių užsienio politikos tikslų: lygiateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO, bei geros kaimynystės politikos. Noriu Jus užtikrinti, kad Lietuvos užsienio politikos kursas, jei ir pasikeistų politinė valdžiai šalyje, išliks nepakitęs.
Lietuvoje yra ne tik gerai suvokiamas globalinis šiuolaikinių grėsmių pobūdis, bet mes turime ir pakankamai politinės valios dalyvauti jas atremiant.
NATO yra ir išliks pagrindinis saugumo ir stabilumo garantas Europoje. Esame pasirengę ne tik naudotis mums teikiamomis saugumo garantijomis, bet ir vykdyti visus su naryste Aljanse susijusius įsipareigojimus. Visiškai neseniai įtakingiausių politinių partijų pasirašytas naujas susitarimas dėl 2 procentų bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai demonstruoja užsienio politikos kurso tęstinumą ir Lietuvos, kaip atsakingos partnerės, patikimumą. Lietuva visomis pastangomis sieks, kad NATO išliktų gyvybinga, stipri, patikima ir efektyvi organizacija, galinti operatyviai priimti reikiamus sprendimus. Mes pasirengę skatinti NATO ir Europos Sąjungos dialogą, kaip vieną svarbiausių veiksnių, darančių įtakos Europos saugumui.
Kaip Jūs jau puikiai žinote, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinės bendruomenės kovoje su terorizmu. Tarptautinis terorizmas yra naujas pasauliui mestas juodųjų jėgų iššūkis ir tik ryžtingai veikdami kartu galime įveikti šį blogį. Visiškai neseniai Valstybės gynimo tarybos nariai svarstė Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose. Vienas iš svarbiausių klausimų buvo Lietuvos kontingento Irake misijos tęsimas. Ir nors situacija Irake įtempta, Lietuva vienašališku sprendimu savo karių iš šios šalies neišves. Noriu Jus patikinti, kad Lietuva ir toliau išliks aktyvia tarptautinės bendruomenės nare, praktinėmis priemonėmis dalyvaujančia karinėse ir taikos palaikymo operacijose.
Lietuva visada tvirtai rėmė ir rems stiprų transatlantinį bendradarbiavimą. Transatlantinio ryšio stiprinimą mes suvokiame kaip būtiną NATO efektyvumo ir Europos saugumo veiksnį. JAV ir Europos strateginė partnerystė yra visos transatlantinės erdvės šerdis, daranti didžiausią įtaką tarptautinei sistemai, todėl JAV ir Europos Sąjunga privalo būti stiprios ir glaudžiai bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje.
Lietuvos kelias į Europos Sąjungą pareikalavo aktyvaus ir kryptingo politikų bei valdžios institucijų darbo. Kad ir kokie sunkūs būtų sprendimai, juos priimdavome suvokdami, kad visos permainos pirmiausia reikalingos pačiai Lietuvai ir jos žmonėms.
Pasiekę užsibrėžtą tikslą – narystę Europos Sąjungoje – stovime prieš naują, nemažiau politinės valios, jėgų ir išminties pareikalausiantį iššūkį, kadangi privalome visus narystės privalumus išnaudoti šalies plėtrai spartinti ir žmonių gerovei kelti.
Pastarieji keleri metai Lietuvos ekonomikai buvo itin sėkmingi. Pavyzdžiui, pernai bendrasis vidaus produktas išaugo net 9 procentais. Tai vienas didžiausių rodiklių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Tačiau kartu turiu pripažinti, kad dar ne visi Lietuvos žmonės pajuto atsigaunančios ekonomikos teigiamą poveikį jų gyvenimui.
Lietuvos, kaip ir daugelio kitų naujųjų narių, atsilikimas šiandien yra dvigubas: atsiliekame nuo Europos Sąjungos senbuvių, o ir mūsų valstybėse didžiųjų miestų raida žymiai lenkia mažųjų miestelių ir kaimo plėtrą. Noriu pažymėti, kad skurdo lygis visuomenėje visados koreliuojasi su visuomenės iracionalumo lygiu.
Todėl svarbiausias artimiausių kelių, keliolikos, o gal ir keliasdešimties metų uždavinys mūsų šaliai – pasiekti Europos Sąjungos ekonominį ir socialinį lygį. Galbūt skambės paradoksaliai, tačiau “įstoję į Europą mes turime pasivyti Europą”. Noriu aiškiai pasakyti, kad mūsų netenkina atsiliekančios Europos Sąjungos šalies scenarijus. Lietuvos piliečiams turi būti duota ne tik laisvė gyventi Europos Sąjungoje ir laisvai keliauti po ją, bet ir teisė gyventi kaip Europos Sąjungoje ir būti visaverčiais Europos piliečiais. Todėl privalėsime maksimaliai pasinaudoti, ir aš esi įsitikinęs, kad Lietuva sugebės pasinaudoti, visomis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis ir per kuo trumpesnį laiką paversti kraštą klestinčia bei konkurencinga valstybe, sparčiai vystyti žinių ekonomiką bei kitas pažangiausias ir moderniausias ekonomikos šakas, gausiai pritraukti investicijas, ieškoti naujų rinkų lietuviškajai produkcijai. Tai yra fundamentalus uždavinys, kurį įgyvendinus, bus pasiekta tiek šalies, tiek visos Europos Sąjungos tolygi plėtra.
Atskirai norėčiau pabrėžti infrastruktūrinių projektų svarbą mūsų šaliai. Lietuvos verslininkams, kaip ir jų kolegoms iš kai kurių kitų naujųjų Sąjungos narių, Europos Sąjungos rinkos yra sunkiau pasiekiamos fiziškai. Todėl mūsų šaliai yra gyvybiškai svarbu, ir aš tam dėsiu visas pastangas, kad Lietuva būtų sujungta su kaimyninėmis šalimis moderniomis transporto ir energetikos komunikacijomis. Kalbu apie Lietuvos ir Lenkijos energetinio tilto statybą, automagistralės Via Baltica tiesimą, geležinkelio Rail Baltica projekto įgyvendinimą.
Baigdamas Europos Sąjungos tematiką, norėčiau pabrėžti, kad mūsų šalies politinė valdžia laikosi aiškios nuostatos: Lietuva turi tęsti energingą integracijos Europos Sąjungoje politiką ir būti aktyvia jos nare. Mūsų siekis aiškus: prie Šengeno ir Euro zonų prisijungti su pirmąja banga.
Lietuva suvokia atsakomybę ir toliau plėsti saugumo bei stabilumo zoną Europoje ir savo kaimynystėje. Lietuvos įsiliejimas į ES ir NATO atverčia naują puslapį Lietuvos santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, suteikia naują impulsą regioniniam bendradarbiavimui.
Lygiai prieš savaitę iškilmingai paminėjome Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dešimtmetį. Ši sutartis buvo itin svarbi mūsų šalių santykiams, nes pradėjo Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę.
Šiuo metu vis aktualiau yra Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą pritaikyti Europos Sąjungos ir NATO reikmėms, daugiau dėmesio skirti šių organizacijų politikai regiono šalių atžvilgiu formuoti.
Naują reikšmę įgauna trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - bendradarbiavimas. Svarbiu bendradarbiavimo formatu tampa trijų Baltijos ir trijų Šiaurės šalių – Europos Sąjungos narių – bendradarbiavimas, leidžiantis šalims efektyviai atstovauti savo interesus Bendrijoje.
Vienu svarbiausių Lietuvos politikos prioritetų bus demokratijos ir rinkos ekonomikos regione stiprinimas. Dėl europinių vertybių stiprinimo esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti tiek su regiono šalimis, tiek su partneriais transatlantinėje bendrijoje.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO, įsitraukimas į šių organizacijų bendradarbiavimo su Rusija sistemą žymiai išplečia bei praturtina mūsų santykius su šia kaimynine valstybe. Mes matome daug galimybių būti aktyviais ir konstruktyviais Europos Sąjungos bei NATO dialogo su Rusija dalyviais.
Lietuva tradiciškai ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su Kaliningrado sritimi. Mūsų šalis suinteresuota ir deda daug pastangų, kad šis mūsų kaimyninis regionas pajustų Europos Sąjungos plėtros naudą ir kuo geriau išnaudotų jos privalumus.
Prieš kelias savaites lankydamasis Ukrainoje dar kartą patvirtinau tvirtą Lietuvos paramą ir interesą tolimesnėmis demokratinėms bei rinkos ekonomikos permainomis šioje šalyje ir Ukrainos suartėjimui su Europos Sąjunga bei NATO. Lietuva pasisako už tai, kad Ukrainos atžvilgiu Europos Sąjunga ir NATO tęstų “atvirų durų” politiką.
Lietuva itin suinteresuota sėkmingu Europos Sąjungos Naujosios kaimynystės politikos įgyvendinimu. Moldovai, Ukrainai, o ateityje galbūt ir Pietų Kaukazo valstybėms atsiranda puiki galimybė pasinaudoti Bendrijos parama tiesiant savo kelius į Europą.
Čia aš ypač norėčiau pabrėžti, kad nuošalyje nuo Naujosios kaimynystės proceso negalima palikti Baltarusijos. Mes pasisakome už tai, kad būtų parengtas Europos Sąjungos veiksmų planas ir Baltarusijai. Tuo pačiu Europos Sąjunga duotų aiškų signalą, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti su šia Europos valstybe, atsižvelgdama į pastarosios konkrečius žingsnius link demokratinės Europos vertybių.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atveria naujų bendradarbiavimo su tolimesnių regionų šalimis galimybių. Barselonos procesas, Europos Sąjungos dialogas su Azijos, Lotynų Amerikos šalimis turi tapti tiltu, sujungsiančiu Lietuvą su šių regionų valstybėmis.
Ponios ir ponai,
Jūs puikiai žinote, kokį nelengvą laikotarpį Lietuva išgyveno pastaruosius keletą mėnesių. Tai, ko gero, buvo rimčiausias egzaminas jaunai Lietuvos demokratijai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Egzaminas, kurio dar nebuvo laikiusi nė viena Europos valstybė.
Lietuva šį egzaminą išlaikė garbingai ir tuo pačiu dar kartą patvirtino, kad yra ir bus stabiliu ir patikimu Jūsų šalių partneriu.
Baigdamas noriu visiems Jums padėkoti už Jūsų darbą, už Jūsų indėlį plečiant ryšius su Lietuva ir palinkėti sėkmės Jūsų valstybėms, Jūsų tautoms ir asmeniškai Jums visiems. Esame svarbių įvykių liudytojai ir dalyviai, todėl kviečiu kartu paminėti istorinį Lietuvai įvykį. Te Lietuvoje Jus lydi šventinė nuotaika.
Ačiū už dėmesį.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.