Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas Artūro Paulausko sveikinimo žodis tarptautinio apskirtojo stalo “Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė: naujos tendencijos ir iššūkiai” dalyviams

2004.05.06



Gerbiamas pone Prezidente Valensa,
Gerbiamas Ministre Pirmininke,
Pone ministre,
Gerbiamieji apskritojo stalo dalyviai,
Ponios ir ponai,

Nuoširdžiai sveikinu šio apskritojo stalo dalyvius ir noriu padėkoti organizatoriams už jo surengimą.
Džiugu, kad Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dešimtmetį pažymime ne tik šventiniais ir formaliais renginiais, bet ir bandome pasižiūrėti į juos platesniame kontekste.
Malonu matyti taip gausiai susirinkusius autoritetingus politikus, diplomatus ir ekspertus. Tai byloja, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė yra svarbi abiem šalims.
Manau, kad šios dienos renginys bus puiki proga ne tik trumpai peržvelgti praeities įvykius bei įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę siekiant euroatlantinės integracijos, bet ir pažvelgti į ateitį ir pasiūlyti idėjų, koks turėtų būti jos turinys ateityje.
Šios partnerystės atskaitos tašku be jokios abejonės yra prieš dešimt metų pasirašyta Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
Tuometiniai Lietuvos ir Lenkijos vadovai Algirdas Brazauskas ir Lechas Valensa (Lech Walęsa) išreiškė tvirtą politinę valią tarpvalstybinius santykius kurti remiantis gera kaimynyste, bendradarbiavimu, savitarpio supratimu ir abipuse pagarba.
Sutarties signatarai, abiejų valstybių vadovai, puikiai suvokė, kad istorijos nepakeisi ir istorija neturi užgožti ateities vizijų.
Mus suvienijo bendros demokratinės vertybės ir bendras tikslas – įsilieti į transatlantinę demokratinių šalių šeimą.
Ši sutartis mus vedė prie gražių tarpvalstybinių santykių šiandienos ir dar šviesesnių santykių ateityje.
Ji tapo pavyzdžiu ir kitoms regiono valstybėms, bandžiusioms naujai formuoti savo tarpusavio santykius. Padėjo atsisakyti pagundos ieškoti nuoskaudų praeityje, tvirtai ir drąsiai žvelgti į ateitį ir kartu siekti savo tikslų.
Šios sutarties pagrindu kilęs Vilniaus procesas prasidėjo nuo dvylikos regiono šalių lyderių susitikimo ir peraugo į žymiąją Vilniaus grupę.
Bendroje Lietuvos ir Lenkijos istorijoje tai ne pirmas kartas, kai mes esame naujų idėjų ir naujos politinės kultūros pradininkai.
Vos prieš keletą dienų Lenkija šventė savo nacionalinę šventę – Konstitucijos dieną. O juk tai buvo bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybės anuo metu Europoje analogų neturėjusi Konstitucija. Tai buvo naujas žodis tuometinėje Europos politinėje kultūroje.
Sveikinu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovybės sprendimą vieną Instituto auditoriją pavadinti Gegužės 3-sios vardu ir dėkoju Prezidentui Lechui Valensai, kad jis sutiko atlikti garbingą misiją ir atidaryti šią auditoriją.
Šiandien mūsų šalys ir vėl yra pasiryžusios kartu gyventi su bendra – Europos Konstitucija.
Džiaugiuosi, kad šis apskritas stalas surengtas iš karto po mūsų šalių įstojimo į Europos Sąjungą.
Mes visi suvokiame, kad po Europos Sąjungos ir NATO plėtros pasikeitė geopolitinė aplinka regione ir šis pasikeitimas be jokios abejonės įtakos Lietuvos bei Lenkijos partnerystę.
Sakyčiau, dabar prasideda naujas etapas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, naujas etapas mūsų strateginėje partnerystėje.
Mūsų uždavinys – Lietuvos ir Lenkijos partnerystę pritaikyti naujoms realijoms ir iškelti jai naujus uždavinius. Tai iš tiesų iššūkis mūsų šalių strateginei partnerystei.
Bet iššūkis gerąja šio žodžio prasme, kadangi jis paskatins mus mobilizuotis, generuoti naujas idėjas ir siekti naujų tikslų.
Kas žino, gal būt tai jau yra pradžia kažko - kokybiškai naujo, ką šiandien net sunku įvardinti ir apibrėžti?
Ko gero mūsų protėviai prieš 300 metų taip pat nežinojo, kad jų priimta Konstitucija yra istorinis dokumentas. Nežinojome ir mes prieš 10 metų, kad pasirašyta sutartis taps tokia reikšminga ir bus pavyzdžiu kitoms regiono šalims.
Siekdami naują laikmetį atspindinčios partnerystės, privalome kuo greičiai išspręsti iki šiol mūsų dienotvarkėje užsilikusius klausimus.
Jie tarsi duobės plačioje magistralėje neleidžia automobiliui pakankamai įsibėgėti.
Tų duobių yra abiejose kelio pusėse ir mums būtina kuo greičiau jas užtaisyti.
Neleiskime, kad išlikusių problemų korta mojuotų abiejų pusių radikalai, besidžiaugiantys jomis ir kraunantys iš jų savo juodą politinį kapitalą.
Juk yra normalu, kad dvi greta gyvenančios tautos nuolatos sprendžia vienas ar kitas, mažesnes ar didesnes problemas. Svarbu, kad šios problemos neįsisenėja ir yra sprendžiamos.
Į Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę žiūriu plačiau – per regioninę, europinę ir net transatlantinę prizmę.
Taip jau atsitiko, kad Lietuva ir Lenkija yra jungiamosios Vidurio Europos ir Baltijos jūros regionų grandys.
Tai mums uždeda papildomą atsakomybės naštą ir suteikia papildomų galimybių.
Esu įsitikinęs, kad mes šiomis galimybėmis pasinaudosime.
Mums būtina žvelgti į ateitį, mums reikia naujų idėjų ir naujo turinio, išplaukiančių iš bendraeuropinio konteksto ir orientuotų į ilgalaikę perspektyvą.
Kaip ir prieš dešimt metų mus vienija tos pačios demokratinės vertybės ir bendri tikslai. Geopolitinės aplinkos kitimas neturi sustoti ties mūsų šalių rytinėmis sienomis.
Laisvės ir demokratijos erdvė mus turi supti iš visų pusių ir tęstis kaip galima toliau į Rytus.
Tik taip mes galėsime savo šalims ir savo piliečiams garantuoti saugų ir klestintį gyvenimą.
Tai yra bendras mūsų siekis, todėl ir įgyvendinti jį galime ir turime kartu.
Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis turi ir toliau skleisti savo dvasią regione.
Gerbiamieji,
Dar kartą sveikinu visus, susirinkusius į šį apskritą stalą, linkiu Jums karštų diskusijų, įdomaus ir vaisingo darbo, o renginio organizatorių prašau vėliau mane supažindinti su susitikimo dalyvių pasiūlymais ir išvadomis.

Ačiū už dėmesį.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.