Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinojo Prezidento Artūro Paulausko kalba iškilmingame Europos dienos paminėjime Nacionaliniame operos ir baleto teatre 2004 m. gegužės 9 d. 19 val.

2004.05.09

Gerbiamasis Seimo Pirmininke,
Gerbiamasis Ministre Pirmininke,
Garbūs svečiai,
Ponios ir ponai,

Vėl tapę nepriklausoma valstybe, ėmėme iškilmingai minėti Europos dieną. Ir vis dėlto drįstu pasakyti: šiandien mes ją minime... pirmąsyk. Pirmąsyk švenčiame būdami jau tikri europiečiai. Pirmąsyk švenčiame jau būdami visaverčiai garbingos Europos Sąjungos nariai. Visateisiai ir lygiateisiai.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kaip ir kiekvienoje muzikos šventovėje, sklando ir didžiojo vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano dvasia. Šiandien čia sklandys kita dvasia. Kito Šumano. Irgi Roberto.

To, kuris prieš penkis dešimtmečius, 1950 metų gegužės 9 dienos popietę, politikams ir diplomatams pareiškė: “Atėjo laikas ne tuštiems žodžiams, bet drąsiai ir konstruktyviai veiklai”.

Tai, ką tada pasakė tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas, iš tiesų, buvo drąsu: jis pakvietė susitaikyti amžinas priešininkes – Vokietiją ir Prancūziją.

Tai, ką tada pasakė Robertas Šumanas, iš tiesų, buvo konstruktyvu: kaip pirmąjį šio susitaikymo ženklą jis pasiūlė tuo metu revoliucingą planą: sujungti abiejų šalių anglies ir plieno pramonę.


Kaip viskas paprasta ir elementaru: susitaikyti ir drauge dirbti. Tiesiog imk šią Šumano tezę ir diek ją. Bet kurioje valstybėje. Lietuvoje – taip pat. Ypač šiandien.

Tada, penkiasdešimtaisiais, pagrindinė šio žingsnio, tapusio Europos integracijos pradžia, varomoji jėga buvo siekis išvengti bet kokių karinių konfliktų Europoje pasikartojimo.

Įgyvendinant Šumano deklaraciją, padėjusią pagrindus šiandienei 25 valstybių sąjungai, buvo įsteigta pirmoji Europos integracijos institucija – Europos anglių ir plieno bendrija.

Šiandien drąsiai galime teigti, kad pirminė integracijos idėja pranoko lūkesčius. Kilusi iš saugumo politikos sumetimų, ji tapo kuriančiąja jėga, iš esmės pakeitusia Europos valstybių politinį sambūvį bei nulėmusia Europos šalių ekonominę ir socialinę plėtrą.

Ne mažiau svarbu, kad pirmą kartą Europos istorijoje buvo sėkmingai įgyvendintos NAUjos valstybinių santykių formos, pasiekti nauji bendradarbiavimo tikslai.

Iki tol šimtmečiais žemyne dominavusios imperijos Europos žemėlapius braižė kumščiais. Iki tol Europos istoriją ilgai lėmė nusistovėjęs galios balansas.

Tarpukario pastangos sukurti pasaulinę organizaciją taikai ir stabilumui užtikrinti baigėsi Tautų Lygos nesėkme.

Tik pokarinės Europos integracijos idėja sugebėjo Europos žemyne sukurti Sąjungą, grindžiamą taikos, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principais.

Europos integracija sukūrė prielaidas puoselėti bendras vertybes ir siekti Europos vienybės. Tad visiškai suprantama, kad ta Šumano popietė, tiksliau, ta gegužės 9-oji, yra vadinama Europos vienybės diena.

Diena, kai ne vien muzikos šventovėse, o visoje Europoje, sklando europietiška Šumano dvasia. Europos vienybės dvasia.

Nebuvo lengva šią vienybę pasiekti. Robertas Šumanas deklaracijoje sakė: “Europos nesukursime vienu užmoju, pagal vienintelį planą. Ją sukursime tik pasiekę konkrečių laimėjimų”.

Laimėjimų per penkis dešimtmečius pasiekta iš tiesų daug: taika ir demokratija, vieningoji rinka, pinigų sąjunga, bevizė Šengeno erdvė bei glaudus bendradarbiavimas daugelyje kitų sričių.

O svarbiausia – šiandien Europai priklauso visos arba beveik visos to siekusios tautos. Tarp jų – ir mes.

Istorija lėmė, kad mūsų šalis penkiasdešimt metų buvo prievarta atskirta nuo Europos ir jos pasiekimų. Mums nebuvo leista kartu su kitais kurti saugią ir klestinčią Europą. Tad šiandien, siekdami išnaudoti narystės suteikiamas galimybes, gerai suvokiame savo pareigą su kitomis narėmis kartu kurti naująją Europą, įnešti savo indėlį, plėsti saugumo bei stabilumo erdvę į rytus.

Gerbiamieji,
Nepaisant, kad Europos Sąjungos jau daug pasiekė, jos laukia daug ateities darbų. Šiuo metu Sąjungos kokybė smarkiai pasikeitusi, jos uždaviniai labiau globalūs. Vienas tokių – per artimiausią dešimtmetį sukurti pasaulyje konkurencingiausią ir dinamiškiausią žiniomis grindžiamą ekonomiką, kuri nuolat augtų, užtikrintų užimtumą ir socialinę darną.

Kita vertus, Europos Sąjunga siekia būti globalia veikėja. Pasikeitęs pasaulis, pasikeitusi, suartėjusi Europa verčia ieškoti naujų konstitucinės ir institucinės sąveikos formų.

Europos Konstitucija turėtų išspręsti klausimus, susijusius su naujais vidiniais ir išoriniais iššūkiais, tapti dar vienu laipteliu į Europos politinę vienybę, ekonominę ir socialinę gerovę. Lietuva yra pasirengusi prisidėti.

Mes suprantame, kad jei Europos Sąjunga nebus veiksminga, nebus gerai ir Lietuvai. Venybė įvairovėje – tai tas šaltinis, iš kurio stiprybės semiasi Europos Sąjunga. Šaltinis, kurį kiekviena šalis narė papildo naujomis, veržliomis versmėmis. Lietuvos savitumas, jos patirtis yra neabejotina vertybė, papildanti ir praturtinanti Europą.

Gerbiamieji,
Jei klaustumėt, ką Lietuvai duos Europos Sąjunga, aš atsakyčiau: Europos Sąjunga lietuviui, jo vaikams ir vaikaičiams užtikrins saugią ateitį. Jei paklaustumėte, ką Europos Sąjungai duos Lietuva, atsakyčiau – visa, ką mūsų Tėvynė subrandino, išugdė per ilgus istorijos šimtmečius. Tai, kas visada buvo naudojama Europos labui.

Tad sveikinu Jus su Europos diena ir linkiu mums visiems, kad vieninga Lietuva klestėtų vieningoje ir klestinčioje Europoje.

Su Europos diena, kurią pirmąsyk švenčiame kaip savo šventę. Su Europos diena, kurią pirmąsyk švenčiame jau būdami tikri garbingos Europos Sąjungos nariai. Visateisiai ir lygiateisiai.

Turiu vilties ir šventai tikiu, kad mūsų pastangų ir ryžto dėka ateis diena, kai galėsime pasakyti: ir lygiaverčiai.

Ačiū už dėmesį.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.