Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas A.Paulausko kalba Vilniaus konferencijoje "Socialiniai globalizacijos aspektai" 2004 05 14

2004.05.14

Ponia pirmininkaujanti,
Pone Generalini Direktoriau,
Ponios ir ponai,

Man išties labai malonu pasveikinti šios konferencijos dalyvius, kurie šiandien ketina nagrinėti ir įvertinti gilesnes visuomeninių pokyčių priežastis ir pagrindus.

Dėsninga, kad konferencija organizuojama Lietuvoje, kuri pastaruosius 14 metų išgyveno ypatingų socialinių pokyčių laikotarpį – nuo visiško uždarumo iki didelio ekonominio ir kultūrinio atsivėrimo pasauliui.

Lietuvoje vyko ir tebevyksta gilūs kultūriniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, prie kurių visuomenė palengva prisitaiko. Todėl, manau, kad Lietuva yra ypač tinkama vieta globalizacijos poveikiui šiuolaikiniame pasaulyje aptarti.

Mokslininkai nesutaria, ką reikėtų laikyti globalizacijos pradžia, o žymus politologas p.F.Fukujama netgi teigia, kad daugeliu atžvilgių globalizacijos fenomenas yra pernelyg išpūstas. Tačiau, dūžtantys langų stiklai antiglobalistų demonstracijų metu rodo, kad tai reiškinys, stipriai veikiantis žmonių jausmus bei sukeliantis socialinius pokyčius.

Dažnai ginčijamasi: globalizacija yra teigiamas, ar neigiamas fenomenas. Mano nuomone, tokie kokybiniai vertinimai yra neįmanomi.
Globalizacija yra kasdienė šiuolaikinio pasaulio realybė. Ji yra nuolatinio vystymosi, gigantiškų permainų, pokyčių ir procesų rezultatas. Nuo mūsų priklausys, kiek šį gaivalingą procesą pajungsime pažangai.

Žvelgiant istoriškai, globalizacija nėra visiškai naujas reiškinys.

Nors ir nedideliu mastu, ji egzistavo nuo pat civilizacijos pradžios - nuo pirmykščių genčių susidūrimo su agrarinėmis bendruomenėmis iki Marko Polo prekybinių misijų į Rytus, ir Rytų Europos integracijos į Vakarus.

Nauja yra tai, kad vyksta informacinių technologijų revoliucija, šluojanti visas kliūtis ir sienas apsikeitimui informacija ir virtualiam bendravimui. Tuo pačiu metu ji šluoja kultūrines sienas, kurios tradiciškai saugojo nacionalinį paveldą ir per amžius sukurtas vertybes. Kaip ir kiekviena permaina, ji vienu metu teikia galimybes ir kelia grėsmę. Mūsų uždavinys – išnaudoti teigiamus globalizacijos fenomeno privalumus ir minimizuoti neigiamų savybių pasekmes.

Globaliame pasaulyje geografinis atstumas, tautiniai ar religiniai skirtumai, socialinė padėtis, kultūrinė priklausomybė tampa vis mažesne kliūtimi žmonėms bendrauti, gauti žinių, plėsti įvairiausius ryšius. Tai yra unikali galimybė kurti bendradarbiaujantį ir taikiai sugyvenantį pasaulį.
Tuo pat metu milijonus žmonių jaudina kultūrinės niveliacijos pavojus, smurtą kurstančių idėjų, orumą žeminančios informacijos, epidemijų ir panašių blogybių plitimui atsiradusios palankios sąlygos.
Manau, kad tai yra esminė dilema, kurią mums dar reikės išspręsti.

Nuo mūsų sėkmės arba nesėkmės priklausys, kaip žiūrės į mūsų amžių istorikai ateityje. Į amžių, kuriame aukštosios technologijos buvo naudojamos žmonių socialinei gerovei kelti ir jiems suartinti, demokratiniams principams skleisti, laisvei ir ekonominei pažangai stiprinti. O gal jie laikys mūsų amžių laikotarpiu, kuriame technologija buvo naudojama neteisėtumo, prievartos ir chaoso platinimui?

Atsakymas priklauso nuo mūsų, nuo mūsų visuomenių sugebėjimo atmerktomis akimis pasitikti globalizacijos atveriamas galimybes. Žengti į globalizaciją, kad ją suvaldytume.

Kalbant apie socialinius globalizacijos aspektus, dažnai ir pagrįstai keliami klausimai apie neigiamą globalizacijos poveikį užimtumui, darbo sąlygoms ir socialinei apsaugai.
Mano manymu, turime akcentuoti, kad moderniame pasaulyje atsiranda unikali galimybė efektyviai išnaudoti pasaulio darbo rinkos privalumus.
Svarbu, kad šis procesas nebūtų paliktas savieigai, o būtų vyriausybių įtakojamas. Juk pasaulio rinka augo daug greičiau, nei valstybėse buvo sukurti mechanizmai atitinkamoms funkcijoms kontroliuoti.
Todėl turime suvokti, kad šių procesų valdyme valstybė turi vaidinti svarbų vaidmenį, nes vyriausybės uždavinys globalinės ekonomikos vystymesi - konkurencingos ir našios šalies ekonomikos sukūrimas.

Globalizacija prasideda namuose. Ji reikalauja ne tik stiprių institucijų dalyvavimo, įtraukiant į procesą visas suinteresuotąsias puses, bet ir efektyvaus socialinio dialogo bei pilietinės visuomenės pastangų. Šito nesuvokdama valstybė nesugebės užtektinai mobilizuoti savo piliečių globalizacijos iššūkiams priimti.

Globalizacija reikalauja ekonominio ir socialinio dialogo ne tik šalių viduje, bet ir tokio dialogo tarp labiau bei mažiau išsivysčiusių šalių ir regionų. Daugeliui valstybių toks dialogas gali būti vieninteliu šansu įveikti skurdą ir atsilikimą, įdiegti pagarbos žmogaus teisėms mechanizmus ir nuolatinį dėmesį socialiniams procesams savo šalyse.

Mes privalome dalyvauti daugiašališkose pastangose, kad visų pirma sukurtume galimybes patiems sau ir tuo pačių kitoms šalims naudotis pasaulinės ekonomikos susiliejimu.

Globaliame pasaulyje vis didesnį ir svarbesnį vaidmenį vaidina tarptautinės organizacijos, kurių visuma vis labiau panašėja į sudėtingą pasaulinės vyriausybės analogiją.

Todėl manau, kad Tarptautinės Darbo Organizacijos parengtas pranešimas “Socialiniai globalizacijos aspektai” yra labai svarbus įnašas į globalizacijos procesų nagrinėjimą ir valdymą, pateikiantis veiksmingus pasiūlymus, kaip žmonijai reikia elgtis globalizacijos sąlygomis.


Tikiu, kad globalizacijos pagrindu taps ne bevaldystė, o bendros moralinės vertybės, pagarba žmogaus teisėms, demokratinėms institucijoms, gerai funkcionuojančios politinės ir socialinės institucijos, užtikrinančios tinkamą, nuolatinį bei skaidrų visų visuomenės sluoksnių interesų derinimą.

Visų svarbiausia – surasti kompromisą tarp to, kas yra siektina kaip socialinis gėris ir to, kas įmanoma kaip praktinė socialinė ekonominė politika globalioje ekonomikoje, siekiančioje maksimalaus pelno.

Taigi,
tikiuosi, kad šioje konferencijoje išnagrinėsite ir tai, kokį poveikį valstybei turi globalizacija ir kokių prisitaikymo galimybių ji reikalauja,
aptarsite, ko reikėtų, kad asimetrija tarp turtingųjų ir neturtingųjų palengva išnyktų, kad atitinkamos tarptautinės pastangos būtų efektyviau koordinuojamos visos žmonijos gerovės kėlimui.

Linkiu Jums sėkmingo darbo ir su nekantrumu lauksiu konferencijos išvadų.



Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.