Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas Artūro Paulausko kalba susitikime su Amerikos prekybos rūmų atstovais “Lietuvos Respublikos ekonominės diplomatijos gairės Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare”

2004.05.18

Gerbiami Amerikos prekybos rūmų nariai,
Ponai ir ponios,

Man labai malonu vėl drauge aptarti mums rūpimus klausimus. Gerai, kad tokie susitikimai jau tampa tradicija. Artimas bendradarbiavimas yra būtinas, norint užtikrinti abipusį interesą ir supratimą.
Šis mūsų susitikimas vyksta išties naujomis aplinkybėmis – Lietuva jau 19-ta diena gyvena ir dirba naujomis sąlygomis. Lietuva pilnateisė Europos Sąjungos narė, pilnateisė bendros Europos ekonominės erdvės dalis. Mūsų sienos su Latvija ir Lenkija tapo vidinėmis Europos Sąjungos sienomis.
Laisvas prekių judėjimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių tapo realybe, nes išnyko muitinės, prekių eksporto ir importo procedūros. Tikiuosi, kad Amerikos verslo bendruomenė, priimdama investicinius sprendimus deramai įvertins šiuos 450 mln. vartotojų turinčios vieningos rinkos privalumus.
Šiandien, mums tapus Europos Sąjungos ir NATO nariais, mes gyvename kultūrinių, ekonominių ir socialinių pokyčių laikus. Prie jų taikomės, juos adaptuojame. Todėl šiandieninė užsienio politika yra kompleksiška valstybės veiklos sritis, pasižyminti jai keliamų uždavinių bei metodų įvairove, kurioje ekonomika ir diplomatija vaidina labai didelį vaidmenį.
Lietuvos tęstinis ir ilgalaikis užsienio politikos prioritetas stiprinti Lietuvos ekonomiką aktyviai dalyvaujant Europos ir pasaulio prekių, paslaugų ir kapitalo rinkose. Jis yra vienu iš esminių prioritetų planuojant ateinančio dešimtmečio veiklos gaires užsienio ekonominėje politikoje.
Ekonominę diplomatiją suprantu, kaip valstybės ekonominių, prekybinių bei verslo interesų atstovavimą, skatinimą bei gynimą valstybės diplomatinėmis priemonėmis. Juk plečiantis bendradarbiavimo sričių ratui tarp valstybių ir stiprėjant globalizacijos procesų įtakai, plečiasi ir diplomatinio darbo uždaviniai bei funkcijos. Todėl valstybėje turi būti tobulinami mechanizmai padedantys atlikti šį uždavinį, ir jo valdyme valstybė turi vaidinti svarbų vaidmenį.
Nes valstybės uždavinys globalinės ekonomikos plėtroje - konkurencingos ir našios šalies ekonomikos kūrimas.
Taigi, aktyvi Lietuvos valstybės ekonominė politika užsienio investuotojų bei vietinio verslo, ieškančio nišų užsienio šalyse, atžvilgiu, ir orientuota į žinių ekonomiką ir informacinių technologijų plėtrą bus tęsiama. Palankaus Lietuvos įvaizdžio kūrimas bei parama verslo plėtrai, pasinaudojant geografine padėtimi bei kvalifikuota ir motyvuota darbo jėga, išliks vienu pagrindinių Lietuvos ekonominės politikos tikslų.
Du esminiai pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikos prioritetai - Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO reiškia strateginį ilgalaikį valstybės pasirinkimą dalyvauti ir dirbti naujoje tarptautinėje aplinkoje. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sukuria naujas sąlygas šalies ekonomikos vystymui.
Vienas pagrindinių Lietuvos – Europos Sąjungos narės - ekonominės diplomatijos tikslų yra identifikuoti Lietuvos prioritetus bei užtikrinti aktyvų Lietuvos dalyvavimą ir nacionalinių interesų gynimą, formuojant Europos Sąjungos bendrąją prekybos politiką, apimančią plačius išorinių ekonominių santykių aspektus.
Tik taip mes pasieksime, kad į Lietuvos interesus būtų deramai atsižvelgiama formuojant Europos Sąjungos išorinius ekonominius santykius.
Taigi, narystė Europos Sąjungoje reiškia iš esmės naujas sąlygas ekonominės diplomatijos veiklai. Juk didžiausi pokyčiai yra susiję su užsienio prekybos politikos ir su ja susijusių išorinių santykių formavimu. Tačiau neturime pamiršti, jog nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios, šie klausimai yra išimtinė Europos Sąjungos institucijų kompetencija.
Taigi, Lietuvos užsienio prekybos politika tampa bendros Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos dalimi, kurioje mes aktyviai dalyvausime gindami savo interesus.
Žymūs pokyčiai numatomi veikloje, susijusioje su strateginiais ekonomikos sektoriais, t.y. infrastruktūros ir energetikos plėtra, kur veikia mišri Europos Sąjungos ir šalių narių kompetencija.

Manau, kad tai Lietuvai suteiks dar didesnį impulsą aktyviau bendradarbiauti su tomis šalimis partnerėmis, su kuriomis jau vykdome bendrus infrastruktūrinius projektus. Šis bendradarbiavimas mums bus tikrai naudingas pristatant naujus bendrus projektus Briuselyje.
Kokybiškai naujoje terpėje turi aktyviai tęstis eksporto ir investicijų skatinimo veikla.
Juk narystės Europos Sąjungoje faktorius vyraus tiek dvišaliuose ekonominiuose santykiuose (ir su ES narėmis, ir su trečiosiomis šalimis), tiek regioniniame ekonominiame bendradarbiavime, tiek daugiašaliuose santykiuose, dalyvaujant tarptautinių ekonominių organizacijų veikloje.
Taip pat aktualus išlieka ir dar vienas Lietuvos ekonominės diplomatijos tikslas - valstybės teigiamo įvaizdžio formavimas, kuris padės šaliai ne tik tinkamai prisistatyti bet ir įsitvirtinti Europoje ir globalioje pasaulio rinkoje, kur žodis rinka turi būti suprastas plačiąja prasme (ekonomika, kultūra, švietimas), kaip moderni, pažangi ir konkurencinga ekonomika.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos-JAV ekonominiai santykiai vystėsi sparčiai.
JAV buvo ir yra svarbus ekonominis ir politinis partneris Lietuvai. Tačiau dabartinės prekybos apimtys bei JAV investicijos Lietuvoje neatspindi JAV - kaip strateginio partnerio - potencialo.
Be abejonės galime pasidžiaugti, kad tokios stambios JAV kompanijos kaip Philip Morris International, Mars Inc., Kraft Foods International, The Coca-Cola Company jau ne pirmi metai dirba Lietuvoje. Manome, kad šių kompanijų sėkminga veikla pas mus paskatins tiek dideles, tiek mažesnes JAV kompanijas taip pat atrasti Lietuvą. Norėtumėme, kad Amerikos kompanijos galvodamos apie savo verslo plėtrą Europoje visų pirma pagalvotų apie Lietuvą.
Ekonominių ryšių su JAV stiprinimas yra vienas iš prioritetinių Lietuvos siekių dvišalių santykių plotmėje. Tikiuosi, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje – tai papildoma paskata JAV verslininkams investuoti Lietuvoje.
Taip pat noriu pažymėti dar vieną Lietuvos privalumą Amerikos investuotojams – Lietuva gali tapti JAV kompanijų tiltu į didžiules Rytų rinkas, kur Lietuvos verslas turi patirties ir išmanymo.
Per daugiau kaip 10 veiklos metų Amerikos prekybos rūmai atliko svarbų vaidmenį puoselėjant dvišalius Lietuvos-JAV ekonominius santykius ir tikiuosi, jog ateityje mūsų bendradarbiavimas sėkmingai tęsis.
Man regis, kad jis labai reikalingas, nes JAV įmonės tikrai neturi pakankamai informacijos apie Lietuvą ir palankias sąlygas čia vystyti verslą bei dirbti su Lietuvos partneriais. O juk turime kuo didžiuotis, tik nelabai mokame apie tai skleisti informaciją kitose šalyse.
Žinau, kad Amerikos verslininkai, Lietuvos ir JAV ambasados, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, ir pavieniai verslininkai savo veikla mėgina pakeisti šią padėtį. Tačiau tikriausiai sutiksite, jog dirbdami atskirai, turėsime tik ribotus išteklius. Todėl galbūt verta būtų pagalvoti apie bendrą informacijos sklaidą, apie verslo vystymo galimybes Lietuvoje.
Žiūrint į ateitį esu tikras, jog sieksime stiprinti Lietuvos-JAV ekonominius santykius.
Tikiuosi, kad prekybos sąlygos tarp Lietuvos ir JAV gerės, kaip gerės ir Lietuvos investicinis klimatas, prie kurio kokybiškumo prisidedate ir Jūs, Amerikos verslininkai.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.