Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas Artūro Paulausko kalba Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje

2004.07.06

Mieli Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai, gerbiami Valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, ekscelencijos užsienio valstybių ambasadoriai Lietuvoje ir Lietuvos ambasadoriai užsienio valstybėse, karininkai ir generolai,

Lygiai prieš metus Lietuvoje, visai netoli šios aikštės, atsirado ryškus mūsų valstybingumo ženklas - šviesiai pilko granito paminklas.

Lygiai prieš metus pasiėmė Mindaugas į rankas savo valdžios ženklus – skeptrą bei rutulį – ir atsisėdo ten, kur labiausiai dera sėdėti senam valdovui: saulutės atokaitoje,
jau gerokai vėlesnio valdovo, kunigaikščio Gedimino, pilies kalno papėdėje, visai šalia buvusių ir būsimų Valdovų rūmų.

Atsisėdo jis, metė savo valdingą žvilgsnį į Vilnių, į visą buvusią savo karalystę ir tarsi tarė: “Įdomu, kaip jūs čia be manęs dabar tvarkotės”.

Ogi, įvairiai tvarkomės, Mindauge Didysai...

Daug, oi, daug ką per lygiai vienerius metus suspėjo pamatyti senasis valdovas.
Lietuvos istorija žino nemažai tokių trumpų laiko atkarpų, kurios būdavo itin prisodrintos svarbių, o ne retai ir valstybei lemtingų momentų. Praėjusiame šimtmetyje tokie buvo 39-40-ieji, 90-91-ieji...

Tačiau ne mažiau svarbūs, o gal ir ne mažiau lemtingi buvo ir pastarieji - 2003-2004-ieji. Metai, kai Mindaugas žvelgia į mus...

Daug džiaugsmo per tuos metus turėjo karalius Mindaugas. Lietuva vieningai pasisakė už Europos Sąjungą, o paskui ir buvo priimta į ją. Ar ne to paties siekė ir jis, senasis valdovas?.. Tai juk jo, Mindaugo, nustatyta kryptimi įveikusi natūralias ar dirbtines užtvaras ir prietarus, skiriančius mus nuo Vakarų civilizacijos, pagaliau nuėjo Lietuva. Ar ne tokios pat geopolitinės orientacijos siekė Mindaugas?..

Lietuvai pagaliau rados saugios vietos ir po NATO skėčiu. Ar ne savo valstybės saugumo, ar ne tokio lygio tarptautinio pripažinimo siekė ir karalius Mindaugas?..

Džiaugėsi senasis valdovas, šitokią Lietuvą regėdamas ir tokį jos pripažinimą girdėdamas. Tačiau tvirtėjanti valstybė ne visada teikia džiaugsmo kiekvienam kaimynui. Taip buvo Mindaugo laikais, taip nutiko ir dabar.

Taigi būta valdovui Mindaugui ir nerimo per tuos vienerius metus. Jis supranta, kad tai neišvengiama. Per daug strategiškai tinkamoje vietoje jo protėviai parinko vietą valstybei. Tokioje vietoje ramybės nelauk. O ir daumantų visada rasis...


Todėl Mindaugas turėjo likti patenkintas, regėdamas kaip Lietuva, jo mokyta gintis, sėkmingai įveikė geopolitinius svyravimus ir apkaltos procese, ir pastarųjų Prezidento rinkimų batalijose.

Supranta tikriausiai Mindaugas ir rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų lemtingą reikšmę – kaip jo Lietuva išlaikys naujus svyravimus: tarp propagandinių fantazijų ir gyvenimo realybės, tarp Rytų ir Vakarų, tarp Kairės ir Dešinės...

Turėjo karalius Mindaugas valstybės idėjos viziją. Ir ta vizija leido jam, atsisakius siaurų asmeninių ar savo genties interesų, mažiau svyruoti, nuosekliai vykdyti valstybės įtvirtinimo idėją. Tai jam kainavo gyvybę ir mūsų valstybės šaknys tapo palaistytos pirmojo jos vienintelio karaliaus krauju.

Todėl visiškai dėsninga, kad Mindaugo karūnavimo diena buvo pasirinkta ir įteisinta kaip mūsų Valstybės diena.

Nuoširdžiai sveikinu su Valstybės diena čia susirinkusius ir visus Lietuvos valstybės piliečius. Ir linkiu bei prašau tik vieno: būkime piliečiai.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.