Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Laikinojo Respublikos Prezidento Artūro Paulausko sveikinimo žodis Lietuvos diplomatinių misijų vadovų suvažiavimo proga

2004.07.07

Gerbiamas ministre,
Gerbiami ambasadoriai,
Malonūs Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai,
Ponios ir ponai,

Sveikinu Jus, mūsų valstybės pasiuntinius užsienio šalyse, susirinkusius į tradicinį Lietuvos diplomatinių misijų vadovų suvažiavimą.

Nuo paskutiniojo jūsų suvažiavimo praėjo kiek daugiau nei 16 mėnesių. Tai buvo 16 mėnesių, kupinų nerimo ir įtampos, džiaugsmo ir pasitenkinimo, vilties ir neapibrėžtumo.

Per tuos 16 mėnesių:
- sėkmingai surengėme euroreferendumą,
- tapome NATO nariais,
- tapome Europos Sąjungos nariais,
- praėjome Prezidento apkaltos kelią,
- išsirinkome pirmuosius Europos Parlamento narius,
- išsirinkome kitą valstybės vadovą.

Tokios įvykių gausos vienai valstybei užtektų ne šešiolikai mėnesių, o šešiolikai metų.

Tačiau visa tai jau istorija. Šiandien turime žvelgti į ateitį, galvoti apie valstybę, apie mūsų piliečius.

Prieš savaitę sugrįžau iš NATO viršūnių susitikimo Stambule.

Pats akivaizdžiai įsitikinau, kokią didžiulę žalą mūsų valstybės įvaizdžiui, pozicijoms regione bei pasaulyje turėjo Lietuvoje vykę kriziniai vidaus politiniai procesai. Jie kartais užgožė net mūsų istorinius pasiekimus – įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO.

Tačiau ar ši žala nepataisoma? Neabejoju, kad ji yra pataisoma. Šalies įvaizdį galima ir būtina atstatyti. Tikiu, kad tai tik laiko klausimas, kaip greitai mums tai pavyks padaryti. Atkuriant Lietuvos įvaizdį tikiuosi Jūsų, gerbiami diplomatai, svaraus įnašo. Puikiai suprantu, kaip nelengva Jums buvo vykdyti savo funkcijas apkaltos proceso metu. Tačiau situacija pasikeitė.

Lietuvos demokratija sėkmingai išlaikė sunkų išbandymo egzaminą.

Dabar, kalbant diplomatų kalba, mums būtina “minusus paversti pliusais”. Šalyje vykusią krizę reikia pasauliui pateikti kaip Lietuvos jaunos, bet jau pakankami brandžios demokratijos pergalę. O tokia valstybė yra verta pagarbos.

Gerbiami ambasadoriai,

Įstoję į Europos Sąjungą ir NATO, užbaigėme tam tikrą valstybės raidos ciklą ir turime galvoti apie tai, kokia Lietuva bus po 15 ar 30 metų, kokia gi bus jos užsienio politika ateityje.

O gal Lietuva iš vis neturės savos užsienio politikos? Teko girdėti, kad taip jau pareiškė kai kurios naujosios Europos Sąjungos narės, kurios sako, kad neturės savos užsienio politikos, kadangi bus viena bendra Europos Sąjungos užsienio politika?

Mano nuomone, mes turime apibrėžti valstybės prioritetus bei interesus ir nuosekliai siekti jų įgyvendinimo, taip pat ir narystės Europos Sąjungoje bei NATO pagalba. Juk bendroji Europos Sąjungos užsienio politika, tai kompromisas, tai jos narių tarpusavio derybų rezultatas. Jei mes neturėsime savo interesų, tai neturėsime ir ko atstovauti Briuselyje.

Šių metų gegužės 24 d. Vilniaus universitete įvyko mano inicijuota konferencija naujajai Lietuvos užsienio politikai aptarti. Konferencijos metu aš pateikiau savo viziją: Lietuvos, kaip regiono lyderės, modelį.

Mano įsitikinimu svarbiausia, kad šalis sugebėtų tinkamai atlikti savo pagrindinę priedermę – užtikrinti tautos išlikimą, piliečių saugumą ir gerovę. Užsienio politika turi tarnauti būtent šiam tikslui pasiekti. Žmonių gerbūviui ir saugumui užtikrinti valstybė privalo sukurti reikiamas vidaus ir išorės sąlygas.

Šiandien aš nesiruošiu Jums kartoti konferencijos metu savo pasakytų teiginių.
Aš tik noriu pabrėžti, kad siekiau, ne tik pateikti naujos šalies užsienio politikos gaires, bet ir iššaukti tam tikrą diskusiją visuomenėje apie šalies raidą, apie jos vietą pasaulyje ateityje. Džiaugiuosi, kad ši diskusija prasidėjo ir tebevyksta.

Prieš dešimt metų kurti Lietuvos užsienio politikos koncepciją ko gero buvo lengviau. Tada buvo suformuluoti trys labai aiškūs ir konkretūs užsienio politikos prioritetai, jiems visuotinai buvo pritarta ir jie buvo įgyvendinti.

Šiandien Lietuva yra brandesnė valstybė, žymiai stipriau integruota į Vakarų civilizaciją, todėl turi daugiau ir įvairesnių interesų. Galiausiai pats pasaulis keičiasi, todėl ir mes turime atitinkamai reaguoti į permainas.

Daugelis mano pristatytos naujosios Lietuvos užsienio politikos kritikų pabrėžia, kad aš nubrėžiau per daug tikslų, kad nebeaiškus jų prioritetiškumas, todėl bus sunku tokią politiką vykdyti, tinkamai paskirstyti resursus ir gauti visuomenės paramą.

Sutinku, kad tokia kritika turi pagrindo. Be abejonės veikti dešimčia krypčių yra sunkiau nei trimis. Tačiau, ar tikrai neįmanoma? Manau, kad įmanoma. Vis dėlto mes jau esame pakankamai brandi valstybė, autoritetingiausių pasaulio organizacijų nariai, todėl turime daugiau pamatinių valstybės interesų, turime daugiau instrumentų savo tikslams pasiekti ir, neabejoju, kad esame pajėgūs juos pasiekti.

Svarbiausia, kad vis dėlto Lietuvoje, bent jau aktyviojoje jos visuomenės dalyje, nekvestionuojamas vertybinis šalies pasirinkimas. Tai patvirtina puikūs referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatai.

Baigdamas noriu sugrįžti prie Lietuvos vidaus realijų. Vienoje savo kalboje esu sakęs, kad “skurdo lygis visuomenėje visada koreliuojasi su visuomenės iracionalumo lygiu”.

Tiek daug nepriklausomybės metais buvo kalbėta apie užsienio grėsmes, kad, matyt, būsime primiršę vidaus pavojus. Vienas jų – tai skurdas ir netolygus šalies išsivystymas, tarnaujantys puikia dirva populizmui.

Gerbiamieji,

Aš kviečiu Lietuvos diplomatiją aktyviai prisidėti įveikiant skurdą ir atsilikimą Lietuvoje, aš kviečiu mus visus dar daugiau dėmesio skirti Lietuvos žmogui, taip pat ir gyvenančiam užsienyje. Tada tikrai piliečiai jaus pasididžiavimą savo valstybe ir ne tik po krepšininkų pergalių. Tada mūsų šalyje bus daugiau racionalumo.

Linkiu Jums sėkmingo ir produktyvaus darbo bei malonios viešnagės Tėvynėje. Tikiuosi, kad laikotarpis iki sekančio Jūsų suvažiavimo bus konstruktyvesnis ir ramesnis.

Artūras Paulauskas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.