Archyvinė tinklalapio versija laikinai Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko kadencijos metu
  (2004 04 06–2004 07 12)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Ekskursija po Prezidento rūmus

Ekskursijos vyksta:


šeštadieniais - nuo 9.00 iki 14.30 val.
Grupės dydis - 25 žmonės.
Su savimi turėti asmens dokumentus.
Ekskursijos nemokamos.
Kreiptis: tel.: (5) 2664011
faks.: (5) 2126210

Pagrindinis Reprezentacinių rūmų fasadas iš Simono Daukanto aikštės pusės. Ekskursijos patenka į rūmus per įėjimą, esantį kairiajame rizalite. Tai XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiai rūmai, kurie kartu su administraciniais pastatais iš Universiteto gatvės pusės bei parkų sudaro vientisą uždarą ansamblį Vilniaus senamiestyje.
Lietuvos Respublikos Prezidento herbas rūmų centrinio rizalito atike bei Prezidento vėliava ant šio rizalito stogo. Prezidentui esant rūmuose ir Vilniuje, vėliava yra pakelta.
Rūmų parkas. Mindaugo karūnavimo - Lietuvos valstybės dienos proga parke vyksta oficialus Lietuvos Respublikos Prezidento priėmimas. Prie galinės parką juosiančios mūro sienos yra atidengtas išlikęs Vilniaus gynybinės sienos fragmentas.
Reprezentacinė laiptinė (228). Iš vidinio kiemo per šią laiptinę išklota raudonu kilimu ir papuošta paauksuotais laiptų turėklais bei langų aptvarais, patenkama į pagrindines patalpas antrame aukšte. Jos išsidėsčiusios anfiladine tvarka.
Žemėlapių salė (227). Salėje stovi neoklasicizmo stiliaus baldų komplektas (raudonmedžio faneruotė, XX a. pradžia). Ant sienų kabo Lietuvos valstybės žemėlapių faksimilės iš Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos kartografijos kolekcijos bei "Alegorinė kompozicija" (dailininkas Frans van Mieris (1689-1763), drobė, aliejus).
"Vilnius, Lietuvos sostinė. 1576" - G.Brauno Vilniaus miesto pieštinis planas iš didžiųjų pasaulio miestų atlasų trečiosios knygos "Pasaulio miestai". Mūsų sostinė vaizduojama iš paukščio skrydžio. Plane 16 numeriu pažymėti Vyskupų rūmai - t.y. dabartinė Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija.
Delegacijų salė (226). Tai delegacijų poilsio patalpa, kurioje stovi kareliškojo beržo faneruotės baldų komplektas, atliktas laikantis senųjų meistrų technologijų. Ant sienų kabo litografijos: Vilniaus universiteto didysis kiemas. Vilnius. Šnipiškių priemiestis; Verkių rūmų valgomoji menė; Zigmanto I ir Žygimanto Augusto antkapis Krokuvos katedroje. 1848-1850 iš J.K.Vilčinskio "Vilniaus albumo".

Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806-1885) - gydytojas, kultūros tyrinėtojas. Matydamas nykstantį kultūros palikimą, išleido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir dailės paminklų, pilių bei pastatų ansamblių, išlikusių iki XIX a., vaizdų rinkinį, sudarytą iš litografijų, chromolitografijų, vario ir plieno raižinių, pavadintų "Vilniaus albumu".

Taip pat ant sienos kabo litografija "Gedimino pilies statyba", vaizduojanti Vilniaus - Lietuvos sostinės įkūrimo legendą (dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, 1836-1893).

Baltoji salė (222). Tai pagrindinė rūmų salė, kurioje vyksta kredencialų teikimas, apdovanojimai, visuomenės susitikimai su Prezidentu. Balti su paauksavimu baldai pagaminti pagal tikslias rūmų baldų kopijas. Centrinė salės nišą puošia "Laisvės statula", kuri yra Laisvės statulos, stovinčios Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus skvere gipsinis modelis (skulptorius Juozas Zikaras, 1881-1944).
Derybų salė (219). Šioje salėje vyksta oficialių delegacijų susitikimai, derybos. Kesoninės lubos, išlikusios iš Vyskupų rūmų laikotarpio, - gražiausios ir puošniausios rūmuose. Atkartojantys pro langus matomus vaizdus, ant sienų kabo senojo Vilniaus planai bei buvusios architektūros paminklai ir jų rekonstrukcijos: Vilniaus miesto planas; Gedimino pilies bokštas; Subačiaus vartai ir miesto rūmai; Žemutinės pilies rekonstrukcija (1894-1923, popierius, tušas, akvarelė). Faksimilės iš Lietuvos dailės muziejaus.
Mėlynoji salė (220). Pavadinimą gavusi dėl mėlynos sienų spalvos ir skirta Prezidento konfidencialiems pokalbiams. Čia yra išlikę du autentiški švediško tipo židiniai iš XIX a. pradžios. Salėje stovi kopija baldų komplekto, priklausiusio poetui Jurgiui Baltrušaičiui ir stovėjusio tarpukario laikotarpiu Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Ant sienų kabo deponuoti tapybos darbai iš M.K.Čiurlionio muziejuje esančios M.Žilinsko kolekcijos.
Valgomasis (214). Čia vyksta oficialūs Prezidento pietūs. Salę puošia antikvariniai veidrodžiai (ampyro stilius, XIX a. pradžia); stiklinė vaza iš imperatoriškojo stiklo fabriko (XIX a. antroji pusė, Rusija); laikrodis su Apolonu (paauksuota bronza, XIX a. pirmoji pusė), poriniai kandeliabrai su deivių figūromis (paauksuota bronza, XIX a. pirmoji pusė).
Prezidento laukiamasis (208). Čia stovi baldų komplektas (rusiškojo ampyro stiliaus, XIX a. pabaiga, Sankt Peterburgo mokykla), analogiškas XIX a. rūmų baldams, remiantis pagal išlikusią fotografinę medžiagą. Ant sienų kabo "Marinistinis peizažas" (drobė, aliejus, XIX a. pabaiga - XX a. pradžia) bei faksimilės iš J.K.Vilčinskio "Vilniaus albumo".
Generalgubernatoriaus rūmai ir Universiteto observatorija Vilniuje - litografijos faksimilė iš J.K.Vilčinskio "Vilniaus albumo" - tai yra dabartinė Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija.
Prezidento sekretorės kabinetas (211). Čia dviejų metrų sienos aukštyje rastas Vyskupų rūmų ornamentinis tapybinio frizo fragmentas, kuris yra restauruotas ir dabar eksponuojamas aprėmintas lipdybiniu karnizu. Sekretoriate stovi raudonmedžio baldų komplektas (neoklasicizmo stilius, XIX a. pabaiga - XX a. pradžia), taip pat stovi vienas iš nedaugelio išlikusių Vilniaus laikrodininkų cecho seniūno Joachimo Savickio "Laikrodis reguliatorius", 1820. Sienas puošia šilkografijos serija "Lietuva. Lietuvos valstybės sostinės" (dailininkas V.K.Gibavičius, 1995-1996) bei vienas vertingiausių rūmuose tapybos darbų "Po medžioklės" (nežinomas flamandų dailininkas, XVII a.) iš Mykolo Žilinsko kolekcijos.
Prezidento darbo kabinetas (206). Šiame kabinete Prezidentas dirba, taip pat iš čia transliuojami jo pasisakymai ir šventiniai sveikinimai per TV. Kabineto sienos dekoruotos ąžuoliniais paneliais. Iš tos pačios medžiagos atliktos sieninės spintos bei kabineto baldai. Už darbo stalo stovi Valstybinė ir Prezidento vėliavos bei kabo Lietuvos Respublikos herbas. Priešingoje sienoje įmontuotas židinys. Kabinete kabo Jono Basanavičiaus portretas, tapytas dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, 1911 m. Jis kabėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos kabinete tarpukario Prezidentūroje Kaune.
Vytautas Didysis (kopija, XVII a. nežinomas dailininkas, drobė, aliejus). Šis paveikslas kabo Prezidento kabinete virš židinio, ant kurio stovi antikvariniai dirbiniai: laikrodis (paauksuota bronza, marmuras, XIX a. antroji pusė) bei porinės antikinio kraterio formos vazos (paauksuota bronza, XIX a. pirmasis ketvirtis).
Posėdžių salė (207). Šioje salėje Prezidentas posėdžiauja su savo patarėjais, Seimo, Vyriausybės bei įvairių visuomeninių institucijų atstovais. Ant sienos kabo "Herbų gobelenas", kuriame ąžuolo lapų fone vaizduojamas Prezidento bei didžiųjų Lietuvos miestų herbai (dailininkai Anicetas, Žilvinas, Jūratė Jonučiai, 1998). Taip pat sienas puošia Lietuvos Respublikos Prezidentų portretai: Antanas Smetona. 1919-1920, 1926-1940 (dailininkas Jonas Janulis, 1926), Kazys Grinius. 1926 (dailininkas K.Buivydas), Aleksandras Stulginskis. 1920-1926 (dailininkas Petras Kalpokas, 1925), Algirdas Brazauskas. 1993-1998 (dailininkas Saulius Čižikas, 1998).
Vytautas Didysis Lucko suvažiavime (drobė, aliejus, dalininkas Jonas Mackevičius, 1934). Lucko suvažiavimas vyko 1429 m. Vytauto pilyje Lucke. Jame dalyvavo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, Šventos Romos imperijos imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis, Maskvos, Tverės, Rezanės didieji kunigaikščiai, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Popiežiaus, Kryžiuočių ordino, Bizantijos imperatoriaus, Moldovos, aukso ordos, Danijos ir kiti pasiuntiniai. Buvo svarstomi Rytų ir Vidurio Europos politikos klausimai. Suvažiavimo metu siūlyta karūnuoti Vytautą Lietuvos karaliumi. Paveikslo viduryje pavaizduotas stovintis imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, nuo jo dešinėje - Vytautas su žmona Julijona, kairėje sėdi imperatoriaus žmona Barbora, Jogailos žmona Sofija ir Jogaila. Šis paveikslas kabo Prezidento posėdžių salėje.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.